Grupės užuomazgos pradėjo regztis pakankamai seniai. Kertinė sėkla buvo Saulėtųjų naktų festivalis 2013 metais. Tada mes su Vladžiu pirmą kartą atvykome į šį renginį ir praleidom nepamirštamą savaitgalį (viskas, kas ten dėjosi, verta atskiro straipsnio, o gal knygos). Bet esmė, jog ten susipažinom su daugeliu nuostabių žmonių, su kuriais bendraujam dar iki šiol. Tarp jų buvo ir Darius bei Ainis.
Tuo metu aš grojau grupėje Kitako (buvau gitaristas), o su Vladžiu mes džemindavom universitete (dažniausiai bliuzą). Po tos vasaros mūsų muzikinį pasaulį ypač paveikė įvairiausios lietuviškos undergroundo grupės (labiausiai Baltasis kiras, Garbanotas bosistas ir pan.). Aš pradėjau savo ,,solinę karjerą”, kūriau dainas, tapau savotišku bardu, bet pakolkas su savo kūryba į viešumą per daug nėjau, bet sukūriau dainą pavadinimu ,,Medelis”, kuri tapo savotišku hitu draugų rate.
Sekančiais metais (2014 m.) su Valdžiu, vėl nuvykom į Saulėtąsias naktis ir leisdami laiką su draugais (ypač Dariumi), bei džemindami palapinėje, visiškai netikėtai sukūrėm dviejų dainų kratinį (Baltojo kiro ,,Repas” ir Laid back ,,Sunshine reggae”, kurią taip pat dažnai grodavo Kiras). Pavadinom šį gabalą Sunshine repu ir jis tapo tos vasaros Saulėtųjų palapinių miestelio hitu. Grįžę namo taip užsikabliavom ant šio gabalo, kad net įrašėm ir įkėlėm į youtube. Vėliau, po truputį, vis didesnę įtaką pradėjo daryti regio muzika.
Dar po metų (2015 m.), vėl grįžom į Saulėtąsias, kur vis dar skambėjo mūsų praėjusių metų hitas ir džemindami tarp palapinių (kartu su Darium ir daugeliu kitų), nusprendėm groti ,,Medelį”, tačiau regio ritmu ir šiek tiek pakeitę žodžius. Taip gimė naujas Saulėtųjų hitas – ,,Medelis (Legalisation)”.
2015 m. pabaigoje, grupė Kitako (kurioje dar grojau) visiškai merdėjo, o aš ieškodamas, kur galėčiau išpildyti savo muzikines vizijas, vis labiau koncentravausi į savo ,,solinę karjerą”. Tuo metu buvau prikalbinęs Vladį, jog jis man pritartų el. gitara ir tokiu duetu, po truputį, retkarčiais kažkur pagrodavom.
2016 metų vasario mėnesį, Vladis staiga pranešė, kad susišaudė pasiūlymą koncertuot kažkokioje naujai atsidarančioje kavinėje, kur turėjo vykti mėgėjiškos grupių kovos. Problema, kad mums reikėjo parengti apie 40 min. programą ir susigalvoti kažkokį pavadinimą. Per trumpą laiką nieko daug naujo nesugalvosi, tai nusprendėm groti senus mano kūrybos gabalus, tik man jie jau buvo pabodę, aš ieškojau kažkokio naujo skambesio ir vis labiau domėjausi regiu. Todėl, dėl bajerio, sugalvojau visus savo gabalus perdaryti regio stiliumi ir tapti regio grupe. Vladis neprieštaravo, liko tik sugalvoti pavadinimą. Per daug nesukdamas galvos ir su idėja, kad mes labiau parodijuojam regį, negu iš tikro jį grojam, panaudojau pirmus į galvą šovusius žodžius, kurie pastoviai skamba regio muzikoje. Tai buvo žodis Babilonas. Prie jo prijungiau pirmą į galvą šovusią sąsają ir taip gimė frazė Babilono vartai.
Greitai po to, kad būtų kažkiek daugiau oficialumo, sukūriau ir grupės Facebook puslapį, o artėjant koncertui ir užėjus įkvėpimui, sukūriau dar pora grynai regio gabalų. Vienam jų nusprendėm nufilmuoti klipą, kad turėtume ką paskelbti artėjančio renginio event'e.
2016 kovo 19d. susitikom pas Vladį bute, klipo filmavimui. Taip išpuolė, kad tą dieną buvo Dariaus gimtadienis ir jis turėjo irgi užeiti pas Vladį. Taigi nusprendėm jo palaukti ir, įdomumo dėlei, įtraukėm jį į klipo filmavimą. Taip į viešumą pateko vienas pirmųjų Babilono vartų kūrinių – ,,Vienas žodis”. Tą dieną, po klipo filmavimo, toliau tripinom su Vladžiu ir Darium po miestą ir galiausiai apsistojom jo namuose, Tilto gatvėje. Visą naktį džeminom ir prie mūsų, su armonika, prisijungė Eisvis. Labai smagiai pasigrojom ir išsiskirstėm.
Vėliau paaiškėjo, kad koncerto nebus. Tačiau grupės įdėja jau buvo gimusi ir pamatai sukurti, todėl nusprendėm, jog rimtai tęsim grupės veiklą ir kad tai nebus vienadienis projektas. Tuomet nusprendėm, kad Eisvis gerai groja armonika ir būtų prikolas jį pasikviesti į grupę. Taip gimė grupė Babilono vartai, o jos nariai tuo metu buvo Vladis, Darius, Eisvis ir aš.
Pradžia buvo labai skurdi ir mėgėjiška. Repetavom Dariaus namuose, nelabai turėjom tinkamų instrumentų ir aparatūros, todėl grojom akustiškai. Greitai paaiškėjo, kad Vladis pakviestas į kariuomenę ir balandį išvyksta. Ta proga susirinkom padaryti paskutinę įrašų sesiją visi kartu ir įsirašėm visus gabalus, kuriuos tuo metu turėjom. Ir taip, simboliškai skirdami Vladžiui dainą, jį išlydėjom.
Vladžio išėjimas 9 mėnesiams, buvo nemažas smūgis grupės struktūrai ir skambesiui, nes netekom pagrindinio gitaristo. Eksperimentavę įvairiais variantais, nusprendėm, kad nauju gitaristu taps Darius. Jis nors ir nebuvo profesionalus gitaristas, tačiau visus maloniai nustebino savo muzikos pajautimu ir regio išmanymu. Todėl greitai tobulėdamas Darius įsitvirtino savo kaip gitaristo poziciją ir jo minimalistinis, bet kūrybingas grojimo stilius suteikė naujo ir šviežio skambesio mūsų grupei. Kitas esminis pokytis buvo Eisvio perėjimas nuo armonikos prie el. pianino (toliau – klepas). Klepas atvėrė didesnes galimybes eksperimentuoti su garsais ir taip grupės skambesys gana kardinaliai pasikeitė.
Laikui bėgant, džemindami-repetuodami kūrėm naujus gabalus ir šlifavom savo skambesį, kuris tuo metu skambėjo maždaug taip.
Tuo metu jokių koncertų nenusimatė, todėl sutarėm, kad debiutuosim per GMD (gatvės muzikos diena). Pradėjom ruošti programą, pirkomės aparatūrą ir po truputį pradėjom įgauti solidesnį skambesį. Likus savaitei iki koncerto, išsibandėm aparatūrą Kalnų parko miškuose, taip maloniai nustebindami atsitiktinius praeivius. Ir galiausiai, išaušus saulėtam GMD rytui, susirinkę instrumentus, iškeliavom į miestą ieškoti vietos. Ilgai klajojom kol atradom tinkamiausią laisvą vietą pasirodymui (prie Katedros aikštės) ir pradėjom. Vos tik baigėm groti, prasidėjo lietus, todėl viskas įvyko labai laiku.